2011 m. sausio 19 d., trečiadienis

Raudonasis pesto ir bruschetta

 Savaitgalio valgių tęsinys. Šis pesto tinka bruschettom, su makaronais ar pagal jūsų asmeninę fantaziją. Šaldytuve, rašo įvairiuose šaltiniuose, galima laikyti savaitę/savaitę su puse, bet pas mane jis dar niekada taip ilgai neužsigulėjo. Gal reikėtu didesniais mastais gamint? :) haha, bučiau raudono pesto karalienė :)) beje, jis man daug skanesnis už bet kurį pirktinį raudoną pesto.

Raudonasis pesto ir bruschetta

Naudojau:

10 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje

8 valg.š. aliejaus iš džiovintų pomidorų

1 didelė skiltelė česnako

1 svogūnas

4 valg.š. žemės riešutų

Žemės riešutus pakepinti keptuvėje, kol šiek tiek apskrus. Svogūnus pakepti aliejuje kol suminkštės ir bus gelsvi. Džiovintus pomidorus pasmulkinti. Česnako skiltelę sutraiškyti.. Viską sudėti į smulkintuvo indą, įpilti aliejų nuo džiovintų pomidorų.
 
 Jei su pesto darome bruschettas, tai tam dar reikės:

Ciabattos
Pomidoro
Bazilikų
Alyvuogių aliejaus
Česnako

Susmulkinam kubeliais pomidorą, susmulkinam baziliko lapus. Ciabattą apšlakstytą alyvuogių aliejum pakepti orkaitėje, užtepti pesto ir ant višaus uždėti pomidorus su bazilikais. (Jei norisi aštriau galima papildomai įtrinti česnaku, man skanu ir ant nekeptos ciabattos)

Skanaus!

Šaltinis: Kayotic
Yum

2011 m. sausio 16 d., sekmadienis

Kity kysinni kokteilis arba putojantis vynas su persikų tyre

Iš tikrųjų šitas kokteilis vadinasi Bellini ir jis gaminamas iš Prosecco putojančio vyno ir persikų tyrės. Kilęs iš Venecijos, kurioje aš dar nebuvau. Bet būtinai vieną gražią dieną nuvyksiu. Vakar kokteilį gamino draugės, todėl kokteilis gavo Kity kysinni pavadinimą :) Gaminom ir bruschetta's, ir dar šiandien virėm muilą, ir plepėjom plepėjom plepėjom. Buvo tobulas savaitgalis:*

Kokteiliui reikės:
2 buteliai putojančio vyno
3 vnt. persikų

Persikus nulupti, supjaustyti gabaliukais ir su blenderiu padaryti tyrę.

Į šampano taurę pripilti putojančio vyno ir įdėti pora šaukštelių persikų tyrės. Atsargiai, vynas pradeda labai putoti!
Po kelių taurių ne tik vynas gali lietis per kraštus, bet ir pokalbiai :)

Čia mūsų muilas:
Yum

2011 m. sausio 14 d., penktadienis

Vištienos krūtinėlė su salotų ir keptų bulvių garnyru

Paskutiniu metu mane kamuoja klausimas: kada receptas tampa TAVO receptu? Pavyzdžiui, šiandien aš gaminu ir visai nežiūriu į jokius blog'us, kulinarines knygas, žurnalus ir t.t., ar tai jau reiškia, kad aš sukūriau savo receptą?  Nors galiu garantuot, kad taip ar bent jau labai panašiai gamintą sviestą su prieskoniais tikrai mačiau vienam iš mano n žiūrimų laidų apie maistą, ir tikrai milijonas namų šeimininkių yra darę pomidorų salotas su mozzarella. Kadangi esu jau šiek tiek laiko praleidus virtuvėje man nebuvo būtina ieškoti, kur aš mačiau tą sviestą, o tiesiog ėmiau ir pagaminau. Todėl oficialiai skelbiu: tai yra MANO sviestas!!! :))) Arba, jei aš į mmm... kokį skanų Jamie Oliver'io šokoladainį įbersiu 70 vietoj 65 gramų miltų, jis pasidarys mano nuosavu šokoladainiu? :) Ar yra nerašyta (o gal ir rašyta, tik aš nežinau) taisyklė, kad reikia pakeisti/pridėti bent tris ingridientus, kad receptas taptų tavo?  Man skaniausių sumuštinių recepte nesu pakeitus nei vienos sudedamosios dalies, bet visi mano draugai sako, kad čia yra mano sumuštiniai. Ir aš jais (sumuštiniais) didžiuojuosi!  :)) 

Vištienos krūtinėlė su salotų ir keptų bulvių garnyru

Naudojau:

Vištienai ir bulvėms:
1 vnt. vištienos krūtinėlės su oda
4 vnt. vidutinio dydžio bulvių
50 g. sviesto
1 didelė skiltelė česnako
1 šakelė rozmarino
1 šakelė petražolių
pluoštelis krapų
druskos
pipirų
alyvuogių aliejaus

Salotoms:
2 vnt. pomidorų
2 vnt. mažų mėlynųjų svogūnų (tokie užaugo kaime)
100 g. mozzarellos
pluoštelis šviežių bazilikų
druskos
pipirų
alyvuogių aliejaus


Nuskutam bulves, supjaustom gana stambiais gabalais ir verdam.


Į trintuvę sudedam rozmariną, petražoles, krapus. Išpaudžiam česnako skiltelę. Įberiam žiupsnį druskos.

Viską gerai trinam. Įdedam kambario temperatūros sviestą ir dar trinam, kol gaunam vientisą masę iš kurios suformuojam rutuliuką.

Prieskoninio sviesto rutuliuką padalinam į dvi dalis. Vieną dalį naudosim vištienai, kitą bulvėms. Vieną pusę padalinam dar per pusę. Šitas dalis sukišam po krūtinėlės oda, neleis mėsai išsausėti ir oda bus nuostabaus skonio. Visą krūtinėlę pabarstom druska ir pipirais, gerai ištrinam. Šaunam į 220 laipsnių įkaitintą orkaitę ir kepam apie valandą, kol oda bus gražiai apskrudus. Kepant sviestas lydosi ir ne visas susigeria į vištieną, todėl pradarius orkaitę su šaukštu galima tą skysti surinkt ir užpilti ant krūtinėlės.

Išvirusias bulves nukošti. Į įkaitintą keptuvę įdėti likusią dalį sviesto ir įpilti šiek tiek alyvuogių aliejaus, sudėti bulves ir kepti kol gražiai apskrus iš visų šonų.

Stambiai supjaustyti pomidorus, pusžiedžiais supjaustyti svogūnus ir šiek tiek pasmulkint baziliko lapus. Viską sudėti į dubenį, užberti druskos, pipirų, suplėšyti mozzarellos sūrį ir užpiltį alyvuogių aliejum.

Ir visko po truputį į lėkštę. Užtenka 4 asmenims.

Skanaus!




Yum

2011 m. sausio 7 d., penktadienis

Eglės žievės arbata

Vakar mama atnešė rūgštynių sriubos. Valgiau ir nenorėjau, kad baigtųsi :) Mano mama tikrai puikiai ir skaniai gamina. Kartais susimastau, kaip ji sugalvoja vis kitokių patiekalų. Internete jų tikrai neieško (nors dabar gal ir susiranda šį bei tą), kulinarinių knygų prieš ruošiant vakarienę taip pat nevarto. O vakarienei tikrai gaudavom visokių puikių patiekalų. Dabar jais mėgaujasi tik tėtis, nes mes su sese jau gyvenam atskirai. Na, būtų negražu nepaminėti, kad aš ant vakarienės užsuku dar gana dažnai :) Vakar prie rugštynių sriubos dar gavau ir eglės žievės. Internete radau, kad čia tikrai labai geras dalykas, o papildai pagaminti iš paprastos eglės žievės, pagerina kraujo apytaką, odos būklę, moterims padeda susidoroti su menstruacijų skausmais ir saugo nuo ūžesio ausyse. Na, o mama sako, kad dar gerai ir nuo kosiulio, tai šiandien viriau arbatą. Skonis tikrai neblogas, o įsidėjus medaus - puiki arbata. Taigi, jei turėjot žaliaskarę kalėdoms ir dar neišmetėt, galit pasigamint vaistų :)


Reikės:

Eglės žievės

Medaus

Gaminame:

Į prikaistuvį įmetame kelis gabaliukus eglės žievės. Pilam vandens. Užverdame. Pilam arbatą į puoduką, įsidedam šaukštelį medaus ir geriame.


Likusią arbatą pasišildysim kai reikės.

Skanaus ir nesirkit!

Yum

2011 m. sausio 6 d., ketvirtadienis

Su Naujais metais! Su nauja Laime!

Prasidėjo Naujieji metai, galvoje naujos idėjos, nauji lūkesčiai, dideli ir maži pasikeitimai ir tikiuosi kažkur ta mano nauja laimė. Šiandien paskutinė diena, kai dar galima sveikinti su Naujaisiais metais, taigi visus sveikinu ir linkiu surasti savo LAIMĘ įvairiais pavidalais.

Mano brangusis draugas, Aivaras, šiais metais man padovanojo puikių kalėdinių dovanų: žurnalo 'Geras skonis' prenumeratą ir termosinį puodelį iš kurio dabar gurkšnoju kavą, nors sirguliuoju ir reikėtų gerti arbatas. Bet pagalvojau, kad reik jį išbandyt! Ir aš happy, nes jis puikus, turintis mašininį laidą, kad neatšaltų. Gal tuo pačiu reiktų kur nors pasivažinėt?? :))
Mylimiausia ir vienintelė (bet ne todėl mylimiausia) sesė Jolita, padovanojo receptų knygelę iš ryžių, kuriuos aš labai mėgstu! O karštą vyną tikiuos gersim kartu ;)
Baigiu pagyras apie dovanas susijusias su mano pomėgiu gaminti.

Daug galvojau koks tas mano blog'as turi būti. Kokios nuotraukos, ką rašyti. Jau metų gale pradėjau vėl fotografuoti tai ką gaminu. Visą rudenį galima sakyti net negaminau. Nebuvo nuotaikos, įkvėpimo ar dar nežinia ko. Praktiškai namie nedariau normalaus maisto. Gal dar dėl to, kad gyvenu viena ir kartais atrodo, kad pavalgyti kažkur yra ir greičiau ir pigiau. Šalia namų yra toks turgelis, kuriame dažnai apsiperku. Stovėjau eilėje prie pieno produktų ir moteriškė prieš mane norėjo nusipirkti balto sūrio. Vitrinoje jau gulėjo atpjautas gana nedidelis gabaliukas, bet moteriškė paprašė jį dar perpjauti, tuomet pardavėja pradėjo piktintis, kad ir taip čia jau labai mažas, ką čia jau bepjaustyti, negi nesuvalgys! Moteriškė besiteisindama pasakė, kad gyvena viena ir tikrai reik tik labai nedidelio gabaliuko. Ir TAIP!!! Aš išmetu laaaabai daug maisto, nes tiesiog nespėju jo suvalgyti, kad ir kaip stengčiausi per daug neprisipirkt ir planuoti. Arba išsikepiau varškės apkepą. Tai kaip man ji suvalgyti, jei niekas neapsilankys svečiuose? Suvalgau vakare, įsidedu pietums sau ir krikšto mamai į darbą, grižus vėl pavalgau ir jo vis tiek dar lieka! Bet vienas iš naujųjų metų sau pažadų yra daugiau gaminti namuose. Žiūrėsim kaip seksis :)

Varškės apkepas

Reikės:

500g. riebios varškės

6 v.š. manų kruopų

4 v.š. cukraus

200g. grietinės

3 kiaušiniai

1/2 a.š. kepimo miltelių

1 v.š malto imbiero

šaldytų ar šviežių braškių

cukraus pudros

Įkaitinam orkaitę iki 180 laipsnių. Pasiruošiam bliūdą į kurį viską dėsim ir pradedam: varškė, grietinė, manai, cukrus.


Suberiam kepimo miltelius, maltą imbierą (žiema, reik stiprintis visais imanomais būdais), įmušam kiaušinius. Viską sublenderiuojam iki purios masės.


Pasiruošiam kepimo skardą: ištrinam su aliejum ir priberiam manų kruopų, kad lengvai išsiimtų bei gražiai apkeptų. Supilam tešlą ir šaunam į orkaitę 45 minutėm. Šviežias ar šaldytas braškes sutrinam su blenderiu.


Lėkštėje varškės apkepą apibastom cukraus pudra, užpilam braškių tyrės.


Skanaus!


Šaltinis: Sonatina 




Yum